- šnervinėti
- šnervinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ, DŽ1, DūnŽ, šner̃vinėti, -ėja, -ėjo DūnŽ, Rdn 1. intr., tr. NdŽ, DŽ1, DūnŽ, LTR(Krp) landžioti, ieškinėti: Ko šnervinė́ji pašaliais, ką pametei? Skr. Ko čia šnervinė́ji kaip kiaulė! Škn. Vištos šner̃vinė[ja] lig vakaro [prieš lietų] Žr. 2. intr. DŽ1 smalsauti, klausinėti: Kaip gyvenat, ką turat, ir eina šnervinė́dami Krš. \ šnervinėti; apšnervinėti; iššnervinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.